Kai kurios senovės tautos tikėjo, kad iškvėpdamas orą, žmogus iškvepia dalelę savęs. Netgi buvo manoma, kad gaivus burnos kvapas byloja net apie žmogaus sielos tyrumą. Mums visiems labai norisi gaivaus burnos kvapo, todėl kai iš burnos ima sklisti ne kokia kvapų puokštė mes skubiai puolame žiaumoti kramtomąją gumą ar čiulpiame ledinukus. Kam norisi prisipažinti, kad tavo siela supuvusi? Bet blogas burnos kvapas išlieka dažna problema, o apie gaivius atodūsius terašo tik poetai.

Jeigu vakar per vakarienę padauginote česnako, tai visai ne problema, tai tik laikinas nemalonumas. Visai kitas reikalas, kai nuolatinį blogą kvapą iš burnos jaučiate Jūs ir – kas baisiausia – aplinkiniai. Blogas burnos kvapas, dar vadinamas halitoze, yra gana dažnas sutrikimas, skirtingais laipsniais pasireiškiantis maždaug vienam iš 4 žmonių. Tam, kad blogas burnos kvapas būtų sėkmingai pašalintas, labai svarbu nustatyti tikslią jo priežastį, o priežasčių būna daug ir įvairių.

 

Priežastys

Pirmoji priežastis

Pirmosios priežasties reikia ieškoti pačioje burnoje – dėl to gali būti kalta netinkama higiena, parodontozė (čia jau kalbant apie vyresnius žmones, ne vaikus), dantenų kraujavimas, burnos gleivinės pažeidimas (aftos, opos ir kt.), sugedę dantys, liežuvio apnašos, seilių išsiskyrimo sumažėjimas.

Net 90 proc. atvejų blogas burnos kvapas atsiranda dėl anaerobinių sierą išskiriančių bakterijų. Liežuvio paviršius su savo nelygumais šioms bakterijoms yra ideali gyvenamoji aplinka. Šios bakterijos taip pat kaupiasi ir gerklėje, kur natūraliai dauginasi. Šios bakterijos turi ten būti, nes jos padeda virškinti maistą suskaidydamos baltymus. Baltymai, esantys maiste, užsilieka burnos gleivinėje, ypatingai apkrėstuose ar parodontozės pažeistuose burnos audiniuose.

Tam tikromis sąlygomis šios bakterijos ima labai greitai skaidyti baltymus, kurie sudaryti iš amino rūgščių. Dviejų amino rūgščių (cisteino ir metoinino) sudėtyje gausu sieros. Kada bakterijos ima greičiau skaidyti baltymus į amino rūgštis, pastarosios metabolizuojamos į sieros junginius: vandenilio sulfidą (supuvusio kiaušinio kvapas), putresciną (gesti pradėjusių atliekų kvapas) ir kitus.

Antroji priežastis

Antroji priežastis gali būti susijusi su nosiaryklės organų ligomis: blogam burnos kvapui įtakos gali turėti tokios ligos kaip tonzilitas, adenoidų uždegimas, pūlinga sloga ar sinusitas (lėtinis nosies ertmių uždegimas).

Trečioji priežastis

Trečioji priežastis yra susijusi su stemplės, skrandžio ar žarnyno ligomis: gastroezofaginio refliukso liga, skrandžio uždegimu, opa ir kitais sutrikimais. Ketvirtoji, rečiausi pasitaikinti blogo burnos kvapo priežastis – kitų vidaus organų negalavimai: kasos, kepenų, plaučių ir kitų. Visgi visus šiuos atvejus turėtų nustatyti specialistas.

 

Nemalonaus kvapo intensyvumas

Jei priežastis slypi Jūsų burnoje, pirmiausia ir svarbiausia, ką reikėtų prisiminti, yra tai, kad blogą kvapą sukeliančios bakterijos nepatenka į organizmą iš aplinkos. Tai ne liga ar infekcija, taip pat ne silpnos sveikatos ar blogos higienos požymis. Kiekvienas žmogus burnoje turi tą pačią bakterijų grupę. Jūs negalite „užsikrėsti“ blogu burnos kvapu, net ir bučiuojantis. Nemalonaus kvapo intensyvumas priklauso nuo to, kaip greitai bakterijos skaido baltymus, kiek jų yra ir kiek baltymų jos turi apdoroti. Tai ir yra pagrindinės blogo burnos kvapo priežastys. Šios bakterijos yra įprasta mūsų burnos floros dalis, todėl negalime šių bakterijų pašalinti – nei valydami dantis, nei šveisdami liežuvį, nei gerdami antibiotikus.

 

Neefektyvu

Lankydamiesi pas odontologą, pacientai šia problema paprastai nesiskundžia, nes jiems „nepatogu“ arba blogo kvapo jie „nejaučia“. Blogą kvapą iš burnos žmonės bando įveikti burnos gaivikliais, kramtomąja guma ir burnos skalavimo priemonėmis, kurios tik trumpam pašalina nemalonų kvapą, tačiau problema ta, kad daugumos mėtinių tablečių, purškiklių ir burnos skalavimo skysčių poveikis dažnai būna per silpnas ir nesugeba panaikinti blogo burnos kvapo. Tokios priemonės paprasčiausiai pridengia kvapą ne ilgiau kaip 1–3 valandoms ir kovoja ne su priežastimi, o su pasekme. Palyginimui, galima įsivaizduoti, kad maišą su šiukšlėmis iš viršaus apipurškėte oro gaivikliu, tačiau ar šiukšlės nuo to maloniai pakvips?

Lieka du keliai: arba susitaikyti su pralaimėjimu ir nemaloniu kvapu, arba ieškoti kitų būdų, kaip su juo kovoti.

 

Daugiau vandens

Gerkite kuo daugiau vandens. Burnos sausumas – viena dažniausių blogo kvapo priežasčių, taigi keli litrai vandens per dieną – būtini. Kruopščiai praskalaukite burną vandeniu, po kiekvieno valgio.

Organizmas, gaudamas nepakankamai skysčių, gamina mažiau seilių, kuriose yra fermentų ir deguonies. Pastarieji savo ruožtu neleidžia daugintis blogą kvapą sukeliančioms bakterijoms.

Galima čiulpti becukrius ledinukus. Išeitis gali būti ir becukrė kramtomoji guma, nes kramtymas skatina seilių išsiskyrimą. Drastiškas sprendimas – specialūs vaistai, bet jie gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių.

Beje, būkite atsargūs su burnos skalavimo skysčiais, kuriuose yra alkoholio. Alkoholis sausina burnos ertmę. Kai nėra užtektinai seilių, neįmanoma kovoti su bakterijomis. Taigi norėdami sau padėti, galite pakenkti.

 

Subalansuota mityba

Ne tik svogūnai ir česnakai, bet ir kiti mitybos komponentai gali sukelti blogą burnos kvapą. Riziką padidina alkoholis, kava, šalavijų ir ramunėlių arbata, nes jie džiovina gleivinę.

Būtina į savo mitybos racioną įtraukti daržovių, turinčių daug ląstelienos. Šiai kategorijai priklauso obuoliai, morkos ir salierai. Šie vaisiai ir daržovės skatina gamintis seiles, drėkinančias burnos ertmę ir šalinančias pačius smulkiausius maisto gabalėlius, likusius ant dantų ar įstrigusius tarp jų. Dažnai būtent šie maisto likučiai ir yra prasto kvapo burnoje kaltininkai.

Uogos, citrusiniai vaisiai, arbūzai ir kitas turtingas vitaminu C maistas, formuoja burnoje savo terpę, kuri nėra palanki veistis bakterijoms. Reguliariai gauti vitamino C naudinga ir dantenoms.

Japonų mokslininkai rekomenduoja reguliariai valgyti ir jogurtą. Naujausi tyrimai rodo, kad kasdienis jogurto vartojimas sumažina burnoje vandenilio sulfido kiekį. Reguliariai valgant jogurtą užkertamas kelias daugintis kenksmingoms bakterijoms, galinčioms sukelti dantenų uždegimus ir skatinančioms atsirasti dėmėms ant dantų emalio. Tačiau, rinkdamiesi jogurtą, įsitikinkite, kad jame yra tik natūralūs komponentai, aktyvios jogurto kultūros ir nėra cukraus papildų.

Venkite ir badavimo ar radikalių dietų, nes dieta su mažai angliavandenių, mažėjant riebalų kiekiui, verčia organizmą gaminti vadinamuosius ketoninius kūnus. Jie paprastai sukelia salsvą kvapą.

 

Petražolės ir cinamonas

Petražolės geriau nei kiti žoliniai augalai neutralizuoja nemalonų net ir rūkorių burnos kvapą. Bet jei jums nepavyko gauti petražolės, vietoj jos tiks kalendra, mėta, pelynai, eukaliptas, rozmarinas arba kardamonas. Norint sulaukti geriausio efekto, šias žoles reiktų kuo ilgiau kramtyti arba plikyti jas kaip arbatą. Minėtos žolės suteikia dvigubą naudą – jos ne tik išvaduoja nuo prasto burnos kvapo, bet ir teigiamai veikia virškinimą.

Neseniai atlikti tyrimai ir su cinamono skonio guma. Nustatyta, kad cinamonas gali būti ypač efektyvus kovojant su blogu burnos kvapu. Kitaip nei kitų skonių, cinamonu praturtinta guma ne tik maskuoja prastą kvapą bet ir naikina bakterijas burnoje. Dėka cinamono kramtomos gumos sudėtyje esančio ypač didelio kiekio ksilitolio (1,06 g viename gumos gabalėlyje) itin efektyviai apsaugo nuo ėduonies, apnašų susidarymo, bakterijų ir nemalonaus burnos kvapo.

Cinamonas veikia antibakteriškai ir tikrai maloniai kvepia. Aišku, cinamono verčiau nepadauginti, tačiau žiupsnelis tikrai nepakenks.

 

Reguliari burnos higiena

Atrodytu paprasta, tačiau norint kovoti su burnos problemomis reikia kokybiškai išvalyti dantis. Kruopščiai valykite dantis bent du kartus per dieną, o idealiausiu atveju – po kiekvieno valgio. Išsivalę dantis, tarpdančius išvalykite tarpdančių siūlu. Nepamirškite valyti ir liežuvio: kartą per dieną, dantų šepetėliu ar su specialiu gramdikliu perbraukite keletą kartų nuo liežuvio šaknies galiuko link.

Ant liežuvio kaupiasi gyva galybė mikrobų ir bakterijų, tad nepagailėkite laiko šiai paprastai, tačiau efektyviai procedūrai. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad liežuvio grandikliu nuvalysite net 75 proc. lakiųjų sieros junginių, nes grandiklis labiau atitinka liežuvio anatomiją, o tuo tarpu su šepetėliu jų pašalinsite tik 45 proc.

Bent du kartus per metus apsilankykite pas Dianą Baruckienę ar kitą burnos priežiūros specialistą, kad jis pašalintų dantų akmenis ir kitas apnašas.

 

? Pasiūlymas Jums – profesionali burnos higienos procedūra! ?