Kaip prižiūrėti dantis namuose? Žinios padėsiančios Jūms išsaugoti sveikus ir gražius dantis dar ilgam

„Mirtis ateina per burną“ – byloja senoji arabų išmintis ir su ja sunku nesutikti, nes sugedęs dantis – pagrindinis pavojaus šaltinis, nuo kurio infekcija greitai pasklinda po visą organizmą. Tačiau rūpestinga dantų priežiūra namuose gali išsaugoti sveikus ir gražius dantis iki gilios bei sveikos senatvės. Tam, kad kuo mažiau tektų išbandyti odontologo kedės minkštumą reikia dantimis pradėti rūpintis patiems. Yra keletas svarbių dalykų apie kuriuos vertėtų nepamiršti.

 

Tinkama dantų pasta

Žmogus dantis valosi nuo senųjų laikų, tačiau anuometiniai dantų pastos pakaitalai buvo, švelniai tariant, savotiški. Pelenai, iki miltų sutrinti akmenys, grūstas stiklas, meduje mirkyta vilna, medžio anglis, gipsas, kai kurių augalų šaknys, smala, kakavos grūdai, druska – visa tai buvo naudojama dantims valyti, kol galiausiai buvo pradėti naudoti kreidos milteliai, į kuriuos pridėdavo augalinių ekstraktų arba eterinių aliejų. Tai ir buvo šiuolaikinės dantų pastos pradininkas.

Ir nors mes savo dantų nebevalome grūstu stiklu ar smala, tačiau išsirinkti Jums ir Jūsų dantims tinkančią dantų pastą išlieka labai svarbu.

Kuo skiriasi dantų pastos?

Dantų pasta, kurios sudėtyje nėra veikliųjų ar gydomųjų medžiagų, vadinama higienine. Ji turi tik pagrindines sudedamąsias dalis, bet nestabdo ėduonies plitimo, negydo dantenų uždegimo. Kadangi higieninėse pastose nėra fluoro, jos neapsaugo nuo ėduonies ir todėl netinka nei vaikams, nei suaugusiems, kurių dantys jau yra stipriai pažeisti ėduonies arba yra didelė ėduonies rizika.

Dantų pastos, kurių sudėtyje be pagrindinių yra ir veikliųjų medžiagų, vadinamos profilaktinėmis ir gydomosiomis. Į profilaktinių dantų pastų sudėtį įeina dantis nuo ėduonies saugantis fluoras. Fluoro kiekis dantų pastose yra įvairus. Kuo didesnis fluoro kiekis pastoje, tuo ji geriau saugo dantis nuo ėduonies. Tačiau tos dantų pastos, kurių sudėtyje yra ypač aukštas fluoro kiekis pasižymi labai stipriu antikarioziniu poveikiu ir yra priskirtinos gydomųjų pastų grupei, todėl tokias pastas skirti gali tik gydytojas odontologas arba burnos higienistas.

Renkantis gydomąją pastą, reikėtų pasikonsultuoti su odontologu arba burnos higienistu, kad jis papasakotų ne tik apie gydomąjį, bet ir galimą šalutinį pastos poveikį. Pavyzdžiui, dažniausiai periodontito profilaktikai ir gydymui naudojamas chlorheksidinas ilgainiui gali padengti dantų paviršius rusvu apnašu, kurį nuvalys tik gydytojas, o vartojant dar ilgiau yra grėsmė, kad sutriks skonio pojūčiai.

 

Dantų valymo technika

Ar gerai nuvalote dantų apnašas labiau priklauso nuo dantų valymo technikos ir trukmės negu nuo pačios dantų pastos. Dantų valymo esmė – suardyti bakterijų koloniją, kuri yra prilipusi prie danties paviršiaus ir išskiria toksinus. Visa tai atsinaujina tik po 24 valandų. Dantis reikia valyti bent du kartus į dieną – ryte ir vakare. Tačiau burnos ertmės higiena – tai ne tik reguliarus, bet ir kokybiškas dantų valymas.

Kokybiškas dantų valymas šepetėliu turi trukti apie 2–3 minutes. Valant dantis laikas slenka labai lėtai, todėl dažniausiai užtrunkama tik apie 30 sekundžių. Tačiau galima kontroliuoti savo laiką klausantis savo mėgstamos dainos (vidutinė dainų trukmė apie 3 minutes).

Dažniausiai žmonės dantis valo horizontaliais judesiais, tačiau norint geresnio rezultato, rekomenduojame dantis valyti sukamaisiais, o iš vidinės pusės – šluojamaisiais judesiais.

Nepamirškite liežuvio

Liežuvį valyti taip pat būtina, nes ant jo paviršiaus kaupiasi daug bakterijų ir apnašų. Išvalius liežuvį, gerėja burnos kvapas, lėčiau susidaro apnašos ant dantų. Liežuvis valomas dantų šepetėliu arba specialiu liežuvio šepetėliu.

 

Šepetėlis

Dantų šepetėlių pasiūla šiandieninėje rinkoje yra labai didelė. Dėl informacijos ir laiko stokos dažnas pačiumpa patį gražiausią šepetėlį. Tačiau naudojant netinkamą dantų šepetėlį, prastai išvalomi dantys, kaupiasi apnašos ir bakterijos, susidaro palankios sąlygos įvairioms burnos ertmės ligoms atsirasti.

Renkantis šepetėlį, svarbu atsižvelgti į formą, dydį, kietumą. Jis turi būti su tinkamo diametro, lankstumo šereliais, lengva ir tvirta rankenėle. Taip pat svarbu, kad šepetėlis būtų patogus, veiksmingai valytų apnašas, kad šepetėlį būtų lengva išplauti ir išdžiovinti.

Apnašas nuo dantų paviršiaus geriau nuvalo vidutinio kietumo šepetėliai , bet sergant dantenų uždegimu ar periodonto ligomis geriau naudoti tik minkštus šepetėlius. Kietais šepetėliais su didele galvute valomi protezai. Todėl Diana Baruckienė kaip ir kiti burnos higienistai prieš įsigyjant dantų šepetėlį rekomenduoja pasikonsultuoti.

 

Naudokite tarpdančio siūlus

Šiandien, norint nuvalyti dantis ir apsaugoti juos nuo dantų ėduonies, jau nepakanka dantų pastos ir šepetėlio. Šiai procedūrai dažnai prireikia ir dantų siūlo. Tarpdančius valyti būtina, nes jie sudaro net 40% visų dantų paviršiaus ploto. Tarpdančius valant netaisyklingai, dantenos yra žalojamos, o tarpdančiai išvalomi nekokybiškai.

Veiksmingiausia tarpdančių siūlu naudotis prieš dantų valymą vakare, nes dantų pastoje esantis fluoras galės patekti į jau išvalytus tarpdančius ir taip stiprinti dantis. Tarpdančių siūlais valomi ne tik kontaktiniai dantų paviršiai, bet ir netaisyklingai išdygusių, susigrūdusių ar pakrypusių dantų, vainikėlių, tiltų, breketų ar atsivėrusių tarpušaknių sritys. Svarbu atminti, kad naudojant siūlą tarpdančiams, valomas ne tarpas tarp dantų, bet šalia vienas kito esantys dantų paviršiai.

Kokį siūlą rinktis?

Geriausia naudoti vaškuotus, juostelės formos ir plokščius siūlus, nes jie nešerpetoja, apima didesnį dantų paviršiaus plotą, geriau įlenda į tarpdančius. Naudojantis tarpdančių siūlu svarbu jo atsiplėšti pakankamai – apie 50 cm, o atplėštą siūlą naudoti tik vieną kartą. Kiekvieną tarpdantį reikėtų valyti nauja siūlo vieta. Tarpdančių siūlu naudokitės atsargiai, kad nepažeistumėte dantenų. Nepamirškite, kad įprasti siuvimo siūlai nėra tinkamas tarpdančių siūlų pakaitalas.

 

Nebijokite pokyčių

Dantų pastą reikėtų keisti kas mėnesį, šepetėlį – kas tris. Tam, kad dantys nepriprastų prie veikliųjų medžiagų, dantų pastą patariama keisti kas mėnesį ir išbandyti skirtingų gamintojų produktus. Specialistai griežtai perspėja, kad dantų šepetėlį privalu keisti kas 3 mėn., nes vėliau jis tampa tikrų tikriausia bakterijų saugykla.

Dantų šepetėlio dangtelis bakterijų dauginimosi nesustabdo, o kaip tik sukuria aplinką, kur bakterijoms daugintis patogiau, nes dantų šepetėlis yra drėgnas ir šereliai nespėja išdžiūti.

 

Natūralūs burnos skalavimo skysčiai

Burnos skalavimo skystį patariama naudoti profilaktikai nuo burnos gleivinės uždegimų, jis taip pat naikina bakterines apnašas ir prastą burnos kvapą. Vis dėlto burnos skalavimo skystį patariama rinktis iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, alavijo, be parabenų ir kitų kenksmingų, putojimą skatinančių medžiagų.

Šią dantų priežiūros priemonę privalu naudoti kavos, raudonojo vyno, viskio ir kitų produktų, turinčių daug dažiklių, mėgėjams. Skalavimo skystį galima pasigaminti ir namuose – į stiklinę vandens įberkite vieną arbatinį šaukštelį druskos ir skalaukite juo burną.

Suvalgius saldumynų nepamirškite naudoti burnos skalavimo skysčio ar bent jau išgerkite stiklinę vandens – tai padeda sumažinti cukraus kiekį burnoje.

 

Praturtinkite savo maisto racioną

Į maisto racioną įtraukite žaliąją arbatą, kurioje esantys antioksidantai neleis bakterijoms prilipti prie dantų paviršiaus. Taip pat pieno gaminius, kurie yra pagrindinis kalcio šaltinis, tai pat obuolius, įvairius citrusinius vaisius. Iš daržovių nepamirškite moliūgo, morkų, brokolių ir svogūnų, kurie pasižymi antibakteriniu poveikiu. Danties struktūrą stiprina ir emaliui formuotis padeda sezamo sėklos, o paukštiena ir jautiena, kuriose gausu fosforo, yra pagrindinė mineralinė dantų sudedamoji dalis.

Pasistenkite atsisakyti labiausiai dantims kenkiančių produktų. Vienas geriausiai žinomų dantų kenkėjų ‒ kontrastingos temperatūros maistas, pavyzdžiui, kava su ledais ar šaltibarščiai su karštomis bulvėmis. Be abejo, kenkėjų sąrašo viršuje ‒ cukrus, tirpdantis emalį ir sukeliantis kariesą, gazuoti gėrimai. Kenkia net ir dantų krapštukai, dažnai sukeliantys dantenų kraujavimą ir infekcijas.

Nepamirškite, kad gražūs dantys – tai ne tik platesnė šypsena, didesnis pasitikėjimas savimi, bet ir geresnė viso Jūsų kūno sveikata.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.